apstabdyti — tr. 1. N, J, M, Rtr, Š, NdŽ, Skr, Rdm, Plik sulaikyti einantį, judantį į priekį: Užlaikau, apstabdau bėgantį R23, MŽ30. Kitas [bites] tai apstãbdo, kitas – ne Grz. Kol arklį apstãbdė, vaikas liko tolokai Mrc. Viską apstãbdė [aliarmo metu] –… … Dictionary of the Lithuanian Language
nustabdyti — tr. Rtr, Š, NdŽ; L 1. sulaikyti einantį, judantį: Privažiavę upę, nustãbdė arklį BM28(Č). Nustabdė vežimą, liepė žmonai palaukti, o jis grįžo kirvio BsMtII211. Nustàbd nustàbd juodbėrelį, paklausysim gegutės balselio (d.) Ck. Ir atkėlė… … Dictionary of the Lithuanian Language
pastabdyti — tr. 1. kiek sulaikyti judantį į priekį: Ir vilkosi kunigo tėvas be botago, be vadelių, vienu balsu pavaldydamas arklį, destis, pastabdydamas jį – raginti niekados jo nesuragino Vaižg. 2. kiek prašyti, kad sustotų: Pastabdysma mašiną, maž stos Mlt … Dictionary of the Lithuanian Language
pristabdyti — tr. 1. kiek sulaikyti judantį į priekį: Dovydonis pristabdė arklį J.Balt. Per užsisukimą važiuok pristabdydamas Dkš. 2. kiek sulaikyti mechanizmo veikimą: Jeigu nebūčia pristãbdęs [mašinos], ir būčia įrovęs (įvažiavęs) galan [namo] Slm. Vienoj… … Dictionary of the Lithuanian Language
stabdyti — stabdyti, stãbdo (stãbdžia), stãbdė tr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; H, R, MŽ, N, I, L 1. K prašyti ar įsakyti, kad einantis, važiuojantis, judantis į priekį sustotų: Kam jį stabdei? J.Jabl. Likau vienas ir be paliovos stabdžiau ir stabdžiau kiekvieną … Dictionary of the Lithuanian Language
sustabdyti — tr. 1. Š sulaikyti, suturėti einantį, judantį: Sustabdžiaũ nepažįstamą žmogų ir paprašiau, kad parvežtų namo Krs. Pusiaukelėj mus vilkas sustãbdė Lp. Sustabdžiau pietums jaučius, atsisėdau ant ežios ir valgau J.Bil. Jeigu spėja, su žemėm beria … Dictionary of the Lithuanian Language
užstabdymas — užstãbdymas sm. (1); N, Sut → užstabdyti 1: Ažuturėjimas, ažustabdymas SD70. | refl. N, Sut: Ažusistabdymas SD440. stabdymas; apstabdymas; nustabdymas; sustabdymas; užstabdymas … Dictionary of the Lithuanian Language
užstabyti — 1 užstabyti 1. žr. užstabdyti 2. | prk.: Švelnumu mielaširdumo savo užstãbė ano kraują nuodėmių jo DP325. | refl. Sut. 2. tr. nutraukti veikimą: Įejau į trobą i radiją užstabiau Pln. stabyti; apstabyti; nustab … Dictionary of the Lithuanian Language
užstapdyti — KŽ; M = užstabdyti. stapdyti; sustapdyti; užstapdyti … Dictionary of the Lithuanian Language
